Šiame skyriuje bus kalbama apie:

1. Šv.Koranas apie žmogaus embriono vystymąsi;

2. Šv.Koranas apie kalnus;

3. Šv.Koranas apie Visatos kilmę; (dar verčiama)

4. Šv.Koranas apie didžiuosius smegenų pusrutulius; (dar verčiama)

5. Šv.Koranas apie jūras bei upes; (dar verčiama)

6. Šv.Koranas apie jūras bei povandenines sroves; (dar verčiama)

7. Šv.Koranas apie debesis; (dar verčiama)

8. Mokslininkų komentarai apie Šv.Korano stebuklus; (dar verčiama)

9. Iššūkis parašyti nors vieną tokį skyrių, kaip Šv.Korane. (dar verčiama)

Dievas suteikė savo paskutiniąjam Pranašui Mohamedui  galimybę daryti stebuklus, ko dėka žmonės įtikėjo, jog jis yra tikrasis Pranašas, siūstas Dievo. O taipogi Dievas jam apreiškė Šv.Koraną, kuris pats savaime yra tikras Dievo stebuklas, tikrasis Dievo žodis, apreikštas Pranašui, o ne žmogaus kūrinys. Šiame straipsmyje ir bus rašoma apie Šv.Koraną – kaip Dievo žmonijai siūstą stebuklą.

Šv.Koranas – tai Dievo žodis, kurį Jis apreiškė Pranašui Mohamedui  per Angelą Gabrielių. Mohamedas  jį išmoko atmintinai, o vėliau padiktavo savo draugams ir bendražygiams. Šie, savo ruožtu, taipogi išmoko jį atmintinai, užrašė, ir po to peržiūrėjo su Pranašu Mohamedu . Šitokiu būdu užrašytą Šv.Koraną Pranašas Mohamedas  peržiūrėjo su Angelu Gabrieliu po vieną kartą per metus, o paskutiniaisiais savo gyvenimo metais – du kartus. Nuo to laiko, kai Šv.Koranas buvo apreikštas, iki šios dienos, daug musulmonų išmoko jį atmintinai. Daugelis tikinčiųjų sugeba išmokti Šv.Koraną atmintinai būdami tik 10 metų amžiaus. Per ilgus šimtmečius Šv.Koranas nepakito nė viena raidele.

Įdomiausia yra tai, kad Šv.Korane, nors jis buvo parašytas prieš 14 amžių, yra minimi tokie faktai, kuriuos tik dabar atranda šiuolaikinis mokslas. Šis faktas įrodo, kad Šv.Koranas – tai ne žmogaus fantazijos vaisius, o juo labiau ne Pranašo Mohamedo  fantazijos vaisius, o tikrų tikriausias Dievo žodis, apreikštas mūsų Pranašui. Juk protu yra nesuvokiama tai, kaip kas nors prieš keturiolika šimtų metų galėjo rašyti ir kalbėti apie tokius mokslinius dalykus, kuriuos mokslininkai atranda tik dabar, naudodami pažangiausia moklinętechniką bei naujausius tyrimų metodus. Tai įrodo, jog Pranašas Mohamedas  buvo siųstas Dievo ir visas savo žinias taipogi gavo iš Jo.

Šv.Korane Dievas nurodo žmogaus embriono vystymosi stadijas.

“Mes sukūrėme žmogų iš molio. Tuomet mes padarėme jį kaip lašelį, ir stipriai pritvirtinom toje vietoje, kur jis turi būti. Tuomet mes pavertėme šį lašelį į ‘alaqah’ (t.y.siurbėlę, kabantį kraujo gumulėlį), o vėliau ‘alaqah’ pavertėme ‘mudghah’ (t.y. sukramtyta (sukramtyta substancija). (Šv.Koranas, 23:12-14)

Verčiant pažodžiui, arabiškas žodis alaqah turi tris reikšmes: (1) siurbėlė, (2) kabantis daiktas, and (3) kraujo gumulėlis.

Jei palygintume siurbėlę su žmogaus embrionu alaqah stadijoje, galime pastebėti tam tikrus panašumus. Štai pirmame paveiklėlyje matome žmogaus embrioną, kuris minta motinos kraju, taipogi kaip kad ir siurbėlė minta kraju to, prie kurio ji prisisiurbia.

Antroji žodžio alaqah reikšmė yra “kabantis daiktas”. Tai galime matyti 2 bei 3 paveikslėliuose, kur embrionas alaqah stadijoje kybo moters gimdoje.

Trečioji žodžio alaqah reikšmė yra “kraujo gumulėlis” Yra žinoma, jog išoriškai embrionas alaqah stadijoje yra panašus į kraujo gumulėlį. Taip yra dėl gana didelio kraujo kiekio, esančio embrione šioje stadijoje. (žr. 4 pav.). Šioje stadijoje kraujas dar necirkuliuoja. Jis pradeda cirkuliuoti kai embrionas sulaukia 3 savaičių, dėl to galima drąsiai teigti, jog šioje stadijoje embrionas tikrai yra tarsi kraujo gumulėlis.

Taigi, galima padaryti išvadą, jog  visos trys žodžio alaqah reikšmės tiksliai apibūdina embrioną, esantį alaqah stadijoje.

Dar viena stadija, kurią mini eilės, yra mudghah stadija. Arabiškas žodis mudghah reiškia “sukramtyta substancija”. Jei kuris iš jūsų paimtumėte gumos gabalėlį, sukramtytumėte jį, ir po to išsiimtumėte iš burnos, bei palygintumėte su embrionu, esančiu mudghah stadijoje, pastebėtumėte, jog embrionas mudghah stadijoje yra labia panašus į sukramtytą gumą. Taip yra dėl segmentų, esančių embriono ‘nugaroje’, kurie ir primena dantų žymes. (žr. 5 ir 6 pav.).

Kaip gi Mohamedas  galėjo žinoti visa tai prieš 1400 metų, kuomet mokslininkai tik neseniai visa tai atrado, naudodami pažangią techniką, bei galingus mikroskopus, kurių nebuvo Pranašo laikais? Hamm ir Leeuwenhoek buvo pirmieji mokslininkai, kurie, naudodami patobulintą mikroskopą 1677 pastebėjo žmogaus spermos ląsteles (spermatozoidus) (daugiau nei 1000 metų po Pranašo Mohamedo  mirties).Jie klaidingai manė, jog spermos ląstelėse buvo 1 miniatiūrinė žmogaus ląstelė, iš kurios, papuolusios į moters lytinius organus, išaugdavo žmogus.

Profesorius Emeritus Keith L. Moore yra vienas iš žymiausių pasaulio mokslininkų anatomijos bei embriologijos srityse, bei knygos The Developing Human, kuri yra išversta į 8 kalbas, autorius. Ši knyga – tai mokslinis darbas, kuri buvo nominuota kaip geriausia vieno autoriaus knyga. Dr. Keith Moore yra nusipelnęs anatomijos bei ląstelės biologijos profesorius Toronto Universitete, Kanadoje. Ten jis aštuonerius metus buvo Medicinos Fakulteto Gamtos Mokslų Dekanu, bei Anatomijos Katedros vedėju. 1984 – aisiais jis gavo didžiausią apdovanojimą anatomijos srityje - J.C.B. – taip vadinamą “Grant Award from the Canadian Association of Anatomists”.

1981 - aisiais, per Septintąją Medicinos Konferenciją Damame, Saudo Arabijoje,, Profesorius Moore pasakė: “Man buvo didelė garbė padėti išaiškinti tam tikrus Šv.Korano teiginius, liečiančius žmogaus vystymąsi. Aš esu visiškai įsitikinęs, jog visi tie teiginiai buvo apreikšti Mohamedui nuo Dievo, nes daugelis iš jų nebuvo atrasti daugelis šimtmečių po Pranašo mirties. Tai dar kartą įrodo, jog Mohamedas iš tiesų turėjo būti Dievo Pranašas”.

Profesoriaus Moore buvo paklausta: “Ar tai reiškia, jog Jūs tikite, jog Šv.Koranas yra Dievo žodis?” Jis atsakė: “Aš nematau jokių priežąsčių tą neigti”.

Vienoje iš konferencijų, profesorius Moore pasakė: “....kadangi žmogaus embriono vystymosi stadijos yra gana sudėtingos, bei nuolatos vyksta vystymosi proceso kitimas, norėčiau pasiūlyti naują klasifikacijos sitemą, kuri yra paremta Šv.Koranu bei Sunnah (t.y. tuo, ką Mohamedas  pasakė, ką darė, irk am pritarė). Siūloma sistema yra paprasta, išsami, bei atitinka šiuolaikines embriologijos žinias. Dėka paskutiniųjų keturių metų intensyvaus Šv.Korano bei hadisų  tyrinėjimo, atradau žmogaus embriono vystymosi stadijų klasifikaciją, kuri buvo užrašyta 7 mūsų eros amžiuje. Nors Aristotelis, embriologijos mokslo įkūrėjas, kalbėjo apie viščiuko embriono vystymosi stadijas 4 a.pr.Kr., apie žmogaus embrioną jis net neužsiminė. Ir apskritai, iki XX a. nebuvo nieko žinoma apie žmogaus embriono vystymosi stadijas. Būtent dėl šios priežąsties, negali teigti, jog Šv.Korane pateikti faktai apie žmogaus embrioną yra paimti remiantis to laikmečio žiniomis. Belieka daryti tik vieną išvadą – visa tai buvo apreikšta Dievo Pranašui Mohamedui. Jis tikrai negalėjo žinoti visų šių faktų, nes buvo beraštis ir bemokslis“.

Profesoriaus Frank’o Press’o knyga Earth (“Žemė”) yra pagrindinis vadovėlis, naudojamas daugelyje pasaulio universitetų. F.Press’as dirbo buvusio JAV Prezidento Jimmio Carter’io patarėju mokslo klausimais, bei taipogi 12 metų jis buvo Nacionalinės Mokslų Akademijos (Vašingtone, DC) Prezidentas. Savo knygoje jis teigia, jog kalnai turi požemines šaknis (‘underlying roots’). Šios šaknys yra giliai po žeme, dėl to kalnai savo forma primena kablį ar kuolą. (angl.k. ‘peg‘).(žr. pav. 1, 2 ir 3).

Toliau pateikiu ištrauką iš Šv.Korano. Dievas Šv.Korane yra pasakęs:

Argi Mes nesutvėrėme Žemės platybių, ir nesutvirtinome jų kalnais? (Šv.Koranas, 78:6-7)

Modernūs Žemės tyrinėjimai įrodė, jog kalnai iš tiesų turi gilias šaknis, esančias giliai po Žemės pluta, ir kad kalnai, esantys po žeme (arba ‘šaknys’) yar keletą kartų didesnės už kalnus, kurie yra matomi virš žemės paviršiaus. Dėl to, remiantis šia informacija, pats tinkamiausias žodis apibūdinti kalnus yra “kuolas”, nes kaip ka dir kuolas, įkastas ar įbestas giliai į žemę, taip ir kalnai, yra giliai po žeme, daug giliau negu mes juos matome paviršiuje. Šis faktas apie kalnus buvo atrastas tik 19 amžiaus antroje pusėje.

Kalnai taipogi vaidina didelę reikšmę sutvirtinant žemės plutą. Jie pristabdo Žemės drebėjimus. Dievas Šv.Korane pasakė:

Ir Jis sukūrė Žemėje tvirtus kalnus, tam, kad ji ir jūs nedrebėtumėte…(Šv.Koranas, 16:15)

Žemės plokščių teorija, teigianti, jog kalnai atlieka tektoninių plokščių stabilizacinę funkciją buvo sukurta 1960-aisiais.

Kyla klausimas: “Argi galėjo žmonės Pranašo Mohamedo  laikais žinoti tikrąją kalnų struktūrą? Ar galėjo žmonės įsivaizduoti, jog dideli ir masyvūs kalnai, kuriuos matome prieš save, iš tikrųjų nusitęsia giliai po žeme, ir turi šaknis, taip kaip dabar teigia mokslininkai? Daugelyje knygų apie geologiją, yra nagrinėjama tik viršutinė, matomoji kalnų dalis, esanti virš Žemės paviršiaus. Taip yra dėl to, jog šios knygos buvo parašytos nežinant tikros kalnų struktūros. Tačiau modernūs geologiniai tyrimai patvirtino Šv.Korano teiginius.